Endokrinologo konsultacija

Mūsų klinika

Mūsų ginekologijos ir urologijos padalinys Savanorių pr. 245 – tai daugiau nei 25 metus Kaune sėkmingai veikianti bei dešimtis tūkstančių pacientų turėjusi buvusi Kauno „Motina ir vaikas“ klinika. Tuo pačiu tai ir modernios bei šiuolaikiškos klinikos „Nordclinic“ dalis, kuri taip pat teikia plastinės chirurgijos, bariatrijos, ortopedijos, dermatologijos ir kitas medicinines paslaugas.

Gydytojai

Gydytoja endokrinologė-andrologė

  • Skaito pranešimus Lietuvoje ir Tarptautinėse konferencijose endokrinologijos klausimais;
  • Lietuvos endokrinologų draugijos narė;
  • Domėjimosi sritys: skydliaukės, diabeto, antinksčių ligos, nevaisingumas bei nėščiųjų endokrininiai susirgimai, tokie kaip gestacinis (nėščiųjų) diabetas.

Aukščiausios klasės Voluson S8 aparatas

Endokrinologo konsultacija

Endokrinologo konsultacija – kada jos reikia ir ką gydo gydytojas endokrinologas?

Endokrinologijos objektas yra hormonai ir jų disbalanso sukeliamos ligos, taip pat hormonus išskiriančių endokrininių liaukų sutrikimai. Žmogaus organizmui hormonai turi milžinišką poveikį – reguliuoja visų organų bei jų sistemų veiklą, turi įtakos vaisiaus vystymuisi dar motinos įsčiose.

Endokrininės sistemos ligas gydo gydytojai endokrinologai. Kadangi hormonai dalyvauja praktiškai visuose organizmo procesuose, jų disbalanso sukeliamų ligų spektras – taip pat platus. Visgi dažniausiai pacientai į gydytojus endokrinologus kreipiasi ar būna nukreipiami dėl skydliaukės, diabeto, antinksčių ligų, taip pat nevaisingumo bei nėščiųjų endokrininių susirgimų.

Skydliaukės problemos būdingos trečdaliui gyventojų

Skydliaukės hormonai itin svarbūs:

Moters  skydliaukės funkcija yra itin svarbi vaisiaus vystymuisi nėštumo metu – veikia smegenų formavimąsi jam dar esant gimdoje, taip pat reguliuoja vaikų vystymosi, augimo procesus.

Kadangi skydliaukės hormonų gamybai naudojamas jodas, kurio pasaulyje daug kur trūksta, Lietuva yra lengvo jodo deficito regionas, o tokiose vietovėse stebimas taip vadinamas endeminis gūžys (struma) – didelei daliai gyventojų diagnozuojama padidėjusi skydliaukė. Nemažai skydliaukės ligų taip pat dažnai susiję su skydliaukės tūrio pasikeitimu, todėl visuomenėje dažnai vadinama vienu terminu – struma, kas nėra tikslu. Skydliaukės audinyje gali susidaryti mazgai, kurie kartais spaudžia kaklo organus, mazgai turi būti vertinami ir dėl galimo piktybiškumo. Skydliaukės ligos dažniausiai siejamos su per dideliu (hipertirozė) arba per mažu (hipotirozė) išskiriamų hormonų kiekiu. Abi šios būklės neigiamai veikia širdį ir kraujagysles, medžiagų apykaitą, gali būti nevaisingumo priežastimis. Beje, moterims skydliaukės ligos nustatomos keliskart dažniau nei vyrams. Skydliaukės funkcijos sutrikimas – dažnas menopauzės palydovas.

Cukrinis diabetas – ir paveldimas, ir užgyvenamas

Šis endokrininis medžiagų apykaitos sutrikimas atsiranda dėl kasos išskiriamo hormono insulino trūkumo arba pakitusio organizmo reagavimo į insuliną, kuomet ląstelių receptoriai tampa šiam hormonui nebejautrūs. Insulinas padeda į ląsteles patekti gliukozei – pagrindiniam energijos šaltiniui. Vis dėlto susirgus diabetu sutrinka ne tik angliavandenių, bet ir baltymų bei riebalų apykaita. Ląstelės badauja, gliukozės kiekis kraujyje – smarkiai padidėja.

Cukrinio diabeto požymiai:

  • nuovargis ir silpnumas,
  • svorio kritimas,
  • alkis ir troškulys,
  • dažnas šlapinimasis,
  • odos niežėjimas,
  • sunkiai gyjančios žaizdos,
  • rankų ir kojų tirpimas,
  • regėjimo sutrikimai,
  • taip pat gali pasireikšti potencijos ar mėnesinių ciklo sutrikimų.

Jei cukrus kraujyje nekontroliuojamas, ilgainiui kraujagyslių sienelės praranda elastingumą, vystosi aterosklerozė, didėja miokardo infarkto, insulto rizika.

Cukrinis diabetas kontroliuojamas:

Ypač svarbu tinkamai subalansuota mityba, fizinis krūvis.

Antinksčius veikia nuolatinis stresas

Kai kalbame apie antinksčius, dažnam kyla asociasija su patiriamu stresu. Ir teisingai –antinksčiai, be abejonės, geriausiai žinomi dėl to, kad išskiria hormoną adrenaliną, kuris greitai paruošia  kūną veiksmams stresinėje situacijoje. Antinksčiai yra mažos, trikampės formos liaukos, esančios abiejų inkstų viršuje.  Antinksčiai gamina ne tik adrenaliną, bet ir kitus hormonus, kurie padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, imuninę sistemą, kraujospūdį ir kitas svarbias funkcijas.

Viena antinksčių ligų – jų nepakankamumas, kuomet antinksčiai iš dalies arba visiškai nustoja išskirti hormonus. Antinksčių nepakankamumas siejamas su autoimuninėmis organizmo reakcijomis.

Simptomai, iš kurių galima įtarti ligą:

  • potraukis sūriam maistui,
  • žemas spaudimas,
  • nuovargis ir silpnumas,
  • svorio kritimas.

Antinksčių liaukose gali susidaryti gerybinių arba piktybinių mazgų, kurie gali gaminti per daug tam tikrų hormonų, gali vystytis tokios ligos kaip Kušingo sindromas, feochromocitoma, pirminis hiperaldosterinizmas. Antinksčių hormonų sekrecijos perteklius  gali būti sunkiai kontroliuojamos arterinės hipertenzijos priežastimi. Jei arterinė hipertenzija prasideda jauname amžiuje ar/ir jos gydymui prireikia net trijų medikamentų, iš kurių vienas diuretikas, verta tikrinti antinskčių veiklą.

Viena dažniausių nevaisingumo priežasčių – hormonų sutrikimai

Dėl sutrikusios endokrininių liaukų (ne tik lytinių, bet ir kitų) veiklos nukenčia tiek moterų, tiek vyrų vaisingumas.

Tiek moterų, tiek vyrų vaisingumui įtakos gali turėti hipofizės, skydliaukės ligos, taip pat nekontroliuojamas ar netinkamai kontroliuojamas diabetas.

Hormonai svarbu ir vaisiui sėkmingai išnešioti

Įvairių endokrininių liaukų išskiriami hormonai svarbūs visai nėštumo eigai.

Planuojant nėštumą, išsitirti dėl endokrininių susirgimų, ypač jei jų būta tarp artimų šeimos narių, itin rekomenduojama. Nustačius hormonų apykaitos sutrikimus, juos galima sėkmingai kontroliuoti bei sudaryti gydymo bei priežiūros planą viso nėštumo laikotarpiu.

Kaip endokrininės ligos diagnozuojamos ir gydomos?

Renkama detali anamnezė, atliekama detali paciento apžiūra, instrumentiniai ir/ar laboratoriniai kraujo (gali būti ir šlapimo ar seilių) tyrimai, kurių metu žiūrima hormonų kiekio, jų pusiausvyros. Dažniausiai endokrinines ligas parodo per didelis arba per mažas konkrečių hormonų kiekis – nukrypimai nuo normų ribų. Hormonų pokyčiai neigiamai veikia visą organizmą, susirgus vienam organui, neišvengiamai veikiami ir kiti, todėl diagnozuoti endokrinines ligas ir pradėti jas kontroliuoti būtina kuo anksčiau. Dažniausiai hormonų apykaitos sutrikimai kontroliuojami pakaitiniais hormonais – jei jų trūksta, arba vaistais, blokuojančiais per didelio hormonų kiekio išsiskyrimą. Gali būti skiriami hormonų pusiausvyrą balansuojantys preparatai. Nustačius endokrininių liaukų navikus gali prireikti ir radikalių gydymo metodų.

Endokrininei sistemai įtakos turi genetika, tačiau daug priklauso ir nuo gyvenimo būdo – būtina užtikrinti pakankamą fizinį krūvį bei rūpintis sveika mityba, kontroliuoti svorį, žiūrėti darbo ir poilsio režimo.

Dėl poveikio visam žmogaus organizmui, praktinei endokrinologijai skiriama vis daugiau dėmesio bei siekiama kuo glaudesnio endokrinologų bei skirtingose srityse besispecializuojančių gydytojų bendradarbiavimo, siekiant ne tik gydyti konkrečius organus ar jų sistemas, bet ir nustatyti ligas sukeliančias priežastis, kurios dažnai yra būtent hormonų lygmenyje.

Ginekologijos ir urologijos padalinys

Kiti padaliniai

Plastinė chirurgija
Ortopedija, bariatrija ir kineziterapija

    Užsiregistruokite


      Užsiregistruokite