Endokrinologo konsultacija
- Pirminė gyd. endokrinologės konsultacija – 60 €
- Pakartotina gyd. endokrinologės konsultacija – 50 €
- Ultragarsinis gyd. endokrinologės tyrimas – 50 €
- Endokrinologinių tyrimų atsakymų komentavimas, gydymo paskyrimas – 30 €
Mūsų klinika
Mūsų ginekologijos ir urologijos padalinys Savanorių pr. 245 – tai daugiau nei 25 metus Kaune sėkmingai veikianti bei dešimtis tūkstančių pacientų turėjusi buvusi Kauno „Motina ir vaikas“ klinika. Tuo pačiu tai ir modernios bei šiuolaikiškos klinikos „Nordclinic“ dalis, kuri taip pat teikia plastinės chirurgijos, bariatrijos, ortopedijos, dermatologijos, kosmetologijos ir kitas medicinines paslaugas.
Užsiregistruokite konsultacijai
Atsiliepimai
Gydytojai
Gydytoja endokrinologė-andrologė
- Skaito pranešimus Lietuvoje ir Tarptautinėse konferencijose endokrinologijos klausimais;
- Lietuvos endokrinologų draugijos narė;
- Domėjimosi sritys: skydliaukės, diabeto, antinksčių ligos, nevaisingumas bei nėščiųjų endokrininiai susirgimai, tokie kaip gestacinis (nėščiųjų) diabetas.
Aukščiausios klasės Voluson S8 aparatas
Inovatyvus, aukščiausios klasės Voluson S8 aparatas leidžia greitai, preciziškai ir efektyviai atlikti ultragarsinius tyrimus bei išsamią diagnostiką.
Dėl savo išskirtinės rodomo ultragarsinio vaizdo (2D, 3D, 4D) bei itin ryškios padaromų nuotraukų kokybės, šis aparatas puikiai tinka atlikti svarbiems nėščiųjų bei ginekologiniams tyrimams, taip pat ir išsamiai krūtų ar kitos srities ultragarsinei diagnostikai.
Šiuo moderniu ultragarsiniu apataru procedūros atliekamos greitai ir saugiai, užtikrinant nepriekaištingą moterų sveikatos priežiūrą kiekviename jų gyvenimo etape.
„Voluson” visame pasaulyje yra pripažinta kaip viena pirmaujančių ultragarsinių technologijų ginekologijos srityje.
Endokrinologo konsultacija
Endokrinologo konsultacija – kada jos reikia ir ką gydo gydytojas endokrinologas?
Endokrinologijos objektas yra hormonai ir jų disbalanso sukeliamos ligos, taip pat hormonus išskiriančių endokrininių liaukų sutrikimai. Žmogaus organizmui hormonai turi milžinišką poveikį – reguliuoja visų organų bei jų sistemų veiklą, turi įtakos vaisiaus vystymuisi dar motinos įsčiose.
Endokrininės sistemos ligas gydo gydytojai endokrinologai. Kadangi hormonai dalyvauja praktiškai visuose organizmo procesuose, jų disbalanso sukeliamų ligų spektras – taip pat platus. Visgi dažniausiai pacientai į gydytojus endokrinologus kreipiasi ar būna nukreipiami dėl skydliaukės, diabeto, antinksčių ligų, taip pat nevaisingumo bei nėščiųjų endokrininių susirgimų.
Skydliaukės problemos būdingos trečdaliui gyventojų
Skydliaukės hormonai itin svarbūs:
- medžiagų apykaitai bei jos greičiui;
- virškinimui;
- turi įtakos kalcio įsisavinimui ir kaulus formuojančiai ląstelių veiklai;
- padeda išlaikyti normalų širdies ritmą ir raumenų tonusą;
- palaiko normalų pulsą ir kraujospūdį;
- reguliuoja reprodukcines funkcijas.
Moters skydliaukės funkcija yra itin svarbi vaisiaus vystymuisi nėštumo metu – veikia smegenų formavimąsi jam dar esant gimdoje, taip pat reguliuoja vaikų vystymosi, augimo procesus.
Kadangi skydliaukės hormonų gamybai naudojamas jodas, kurio pasaulyje daug kur trūksta, Lietuva yra lengvo jodo deficito regionas, o tokiose vietovėse stebimas taip vadinamas endeminis gūžys (struma) – didelei daliai gyventojų diagnozuojama padidėjusi skydliaukė. Nemažai skydliaukės ligų taip pat dažnai susiję su skydliaukės tūrio pasikeitimu, todėl visuomenėje dažnai vadinama vienu terminu – struma, kas nėra tikslu. Skydliaukės audinyje gali susidaryti mazgai, kurie kartais spaudžia kaklo organus, mazgai turi būti vertinami ir dėl galimo piktybiškumo. Skydliaukės ligos dažniausiai siejamos su per dideliu (hipertirozė) arba per mažu (hipotirozė) išskiriamų hormonų kiekiu. Abi šios būklės neigiamai veikia širdį ir kraujagysles, medžiagų apykaitą, gali būti nevaisingumo priežastimis. Beje, moterims skydliaukės ligos nustatomos keliskart dažniau nei vyrams. Skydliaukės funkcijos sutrikimas – dažnas menopauzės palydovas.
Cukrinis diabetas – ir paveldimas, ir užgyvenamas
Šis endokrininis medžiagų apykaitos sutrikimas atsiranda dėl kasos išskiriamo hormono insulino trūkumo arba pakitusio organizmo reagavimo į insuliną, kuomet ląstelių receptoriai tampa šiam hormonui nebejautrūs. Insulinas padeda į ląsteles patekti gliukozei – pagrindiniam energijos šaltiniui. Vis dėlto susirgus diabetu sutrinka ne tik angliavandenių, bet ir baltymų bei riebalų apykaita. Ląstelės badauja, gliukozės kiekis kraujyje – smarkiai padidėja.
Jei kasa visiškai negamina insulino, diagnozuojamas 1 tipo cukrinis diabetas, kurį įtakoja paveldimumas.
Jeigu kasa gamina insulina, bet yra išsivysčiusi rezistencija insulinui diagnozuojamas 2 tipo diabetas. Ir nors abiem ligos tipams įtakos turi paveldimumas, 2 tipo diabetas gali išsivystyti dėl netinkamo gyvenimo būdo ar, priešingai, jį galima gana sėkmingai kontroliuoti pakoregavus gyvenimo būdą, mitybą.
Cukrinio diabeto požymiai:
- nuovargis ir silpnumas,
- svorio kritimas,
- alkis ir troškulys,
- dažnas šlapinimasis,
- odos niežėjimas,
- sunkiai gyjančios žaizdos,
- rankų ir kojų tirpimas,
- regėjimo sutrikimai,
- taip pat gali pasireikšti potencijos ar mėnesinių ciklo sutrikimų.
Jei cukrus kraujyje nekontroliuojamas, ilgainiui kraujagyslių sienelės praranda elastingumą, vystosi aterosklerozė, didėja miokardo infarkto, insulto rizika.
Cukrinis diabetas kontroliuojamas:
1 tipo cukrinis diabetas visada kontroliuojamas insulino injekcijomis.
2 tipo diabetas pradedamas gydyti geriamaisiais vaistais, tačiau ligai progresuojant gali prireikti ir insulino terapijos.
Ypač svarbu tinkamai subalansuota mityba, fizinis krūvis.
Antinksčius veikia nuolatinis stresas
Kai kalbame apie antinksčius, dažnam kyla asociasija su patiriamu stresu. Ir teisingai –antinksčiai, be abejonės, geriausiai žinomi dėl to, kad išskiria hormoną adrenaliną, kuris greitai paruošia kūną veiksmams stresinėje situacijoje. Antinksčiai yra mažos, trikampės formos liaukos, esančios abiejų inkstų viršuje. Antinksčiai gamina ne tik adrenaliną, bet ir kitus hormonus, kurie padeda reguliuoti medžiagų apykaitą, imuninę sistemą, kraujospūdį ir kitas svarbias funkcijas.
Viena antinksčių ligų – jų nepakankamumas, kuomet antinksčiai iš dalies arba visiškai nustoja išskirti hormonus. Antinksčių nepakankamumas siejamas su autoimuninėmis organizmo reakcijomis.
Simptomai, iš kurių galima įtarti ligą:
- potraukis sūriam maistui,
- žemas spaudimas,
- nuovargis ir silpnumas,
- svorio kritimas.
Antinksčių liaukose gali susidaryti gerybinių arba piktybinių mazgų, kurie gali gaminti per daug tam tikrų hormonų, gali vystytis tokios ligos kaip Kušingo sindromas, feochromocitoma, pirminis hiperaldosterinizmas. Antinksčių hormonų sekrecijos perteklius gali būti sunkiai kontroliuojamos arterinės hipertenzijos priežastimi. Jei arterinė hipertenzija prasideda jauname amžiuje ar/ir jos gydymui prireikia net trijų medikamentų, iš kurių vienas diuretikas, verta tikrinti antinskčių veiklą.
Viena dažniausių nevaisingumo priežasčių – hormonų sutrikimai
Dėl sutrikusios endokrininių liaukų (ne tik lytinių, bet ir kitų) veiklos nukenčia tiek moterų, tiek vyrų vaisingumas.
Moterims bene ryškiausi požymiai, įspėjantys apie hormoninius pakitimus, yra sutrikęs mėnesinių ciklas, išskyros iš krūtų, aknė, kūno plaukuotumo pakitimai – slenka nuo galvos, tačiau intensyviau auga ant veido, pilvo, šlaunų.
Tarp dažniausių nevaisingumą lemiančių endokrininių ligų – sutrikusi skydliaukės veikla, taip pat policistinių kiaušidžių sindromas. Esant pastarajam, moters organizme padidėja vyriškų lytinių hormonų (androgenų) kiekis, nebevyksta ovuliacija, sutrinka mėnesinių ciklas. Kontroliuoti policistinių kiaušidžių sindromą būtina ne tik dėl noro susilaukti vaikų ar nemalonių ligos simptomų, tokių kaip vyriško tipo plaukuotumas, nutukimas, spuogai, bet ir dėl sulig šiuo susirgimu padidėjusios gimdos kaklelio vėžio, 2 tipo diabeto, infarkto rizikos.
Už lytinės sistemos veiklą, kuri yra tiesiogiai susijusi su reprodukcija, atsakingi lytinių liaukų – kiaušidžių – išskiriami lytiniai hormonai. Jei moteriai stinga moteriškųjų hormonų estrogenų, ji negali pastoti ar išnešioti kūdikio.
Išoriniai vyrų sutrikusios hormonų apykaitos požymiai – nustoja augti barzda ir atsiranda krūtų pakitimų, iš jų gali skirtis išskyros, atsiranda problemų dėl erekcijos, mažėja fizinė jėga.
Už lytinės sistemos veiklą, kuri yra tiesiogiai susijusi su reprodukcija, atsakingi lytinių liaukų –sėklidžių – išskiriami lytiniai hormonai. Svarbus vyrų vaisingumą reguliuojantis hormonas yra testosteronas. Jo sumažėjus, sutrinka erekcija, ejakuliacija, būdingas nuovargis, svorio augimas.
Tiek moterų, tiek vyrų vaisingumui įtakos gali turėti hipofizės, skydliaukės ligos, taip pat nekontroliuojamas ar netinkamai kontroliuojamas diabetas.
Hormonai svarbu ir vaisiui sėkmingai išnešioti
Įvairių endokrininių liaukų išskiriami hormonai svarbūs visai nėštumo eigai.
Nėščiųjų diabetas, kitaip vadinamas gestaciniu diabetu- tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, diagnozuojamas nėštumo metu. Ši būklė atsiranda dėl nėštumo metu gaminamų hormonų, kurie veikia priešingai nei insulinas. Gliukozė mamos kūne nebegali patekti į ląsteles ir būti panaudojama kaip energija, todėl kraujyje susidaro per didelis gliukozės kiekis. Jei laiku liga negydoma, per didelis gliukozės kiekis iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą, vystosi vaisiaus makrosomija. Gestacinio diabeto gydymui skiriama speciali dieta, tam tikrais atvejais prireikia gydymo insulinu.
Planuojant nėštumą, išsitirti dėl endokrininių susirgimų, ypač jei jų būta tarp artimų šeimos narių, itin rekomenduojama. Nustačius hormonų apykaitos sutrikimus, juos galima sėkmingai kontroliuoti bei sudaryti gydymo bei priežiūros planą viso nėštumo laikotarpiu.
Kaip endokrininės ligos diagnozuojamos ir gydomos?
Renkama detali anamnezė, atliekama detali paciento apžiūra, instrumentiniai ir/ar laboratoriniai kraujo (gali būti ir šlapimo ar seilių) tyrimai, kurių metu žiūrima hormonų kiekio, jų pusiausvyros. Dažniausiai endokrinines ligas parodo per didelis arba per mažas konkrečių hormonų kiekis – nukrypimai nuo normų ribų. Hormonų pokyčiai neigiamai veikia visą organizmą, susirgus vienam organui, neišvengiamai veikiami ir kiti, todėl diagnozuoti endokrinines ligas ir pradėti jas kontroliuoti būtina kuo anksčiau. Dažniausiai hormonų apykaitos sutrikimai kontroliuojami pakaitiniais hormonais – jei jų trūksta, arba vaistais, blokuojančiais per didelio hormonų kiekio išsiskyrimą. Gali būti skiriami hormonų pusiausvyrą balansuojantys preparatai. Nustačius endokrininių liaukų navikus gali prireikti ir radikalių gydymo metodų.
Endokrininei sistemai įtakos turi genetika, tačiau daug priklauso ir nuo gyvenimo būdo – būtina užtikrinti pakankamą fizinį krūvį bei rūpintis sveika mityba, kontroliuoti svorį, žiūrėti darbo ir poilsio režimo.
Dėl poveikio visam žmogaus organizmui, praktinei endokrinologijai skiriama vis daugiau dėmesio bei siekiama kuo glaudesnio endokrinologų bei skirtingose srityse besispecializuojančių gydytojų bendradarbiavimo, siekiant ne tik gydyti konkrečius organus ar jų sistemas, bet ir nustatyti ligas sukeliančias priežastis, kurios dažnai yra būtent hormonų lygmenyje.
Ginekologijos ir urologijos padalinys
