Šlapimo nelaikymo gydymas

Kas yra šlapimo nelaikymas?

Šlapimo nelaikymas yra nevalingas, nekontroliuojamas šlapimo ištekėjimas – nuo kelių išvarvėjusių lašų iki visiškai išsituštinusios šlapimo pūslės. Jis pasireiškia tiek moterims, tiek vyrams – po 50 metų kas antra moteris ir kas trečias vyras patiria šlapimo nelaikymo problemų. Visgi į gydytojus kreipiasi tik nežymus procentas su šlapimo nelaikymu susiduriančių žmonių.

Viena nesikreipimo į specialistus priežasčių – klaidinga nuostata, neva šlapimo nelaikymą lemia senėjimas. Ir nors su šia problema dažniau susiduria vyresni žmonės ir senėjimas išties turi tam tikros įtakos, visgi šlapimo nelaikymas nėra natūrali ar savaime suprantama senėjimo dalis. Dažnai šlapimo nelaikymas yra urogenitalinių ir kitų ligų išdava ar pasekmė, todėl pastebėjus vienkartinį ar besikartojantį nevalingą šlapimo nutekėjimą būtina kreiptis į gydytoją.

Didžiuma nevalingo šlapinimosi atvejų yra išgydoma ar bent sėkmingai kontroliuojama. Tuo tarpu negydomas šlapimo nelaikymas gresia ne tik uždelstomis ar pražiūrėtomis ligomis, bet ir gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę – imama baimintis išeiti iš namų, vengiama susitikti su žmonėmis ar keliauti, suprastėja lytinis gyvenimas.

Kokių yra šlapimo nelaikymo tipų?

• Įtampos / stresinis šlapimo nelaikymas. Skystis nekontroliuojamai išteka dėl staiga padidėjusios fizinės įtampos pilvo ertmėje: čiaudint, kosint, juokiantis ar atliekant ūmesnius judesius, pvz., stojantis, keliantis iš lovos, šokinėjant. Šis šlapimo nelaikymo tipas labiausiai siejamas su nusilpusiais dubens raumenimis ir būdingesnis moterims – aiškinamas nėštumo ir gimdymo pasekmėmis. Vyrams šio tipo šlapimo nelaikymas pasireiškia retai, dažniausiai – kaip komplikacija, pvz., po prostatos operacijos, taip pat po radikalios prostatektomijos (visiško prostatos pašalinimo).
• Skubos šlapimo nelaikymas / dirgliosios (hiperaktyvios) šlapimo pūslės sindromas. Šiam tipui būdingas dažnas ir staiga atsirandantis noras šlapintis tiek dieną, tiek naktį. Tokį nuolatinį norą į tualetą bei su tuo susijusį nevalingą šlapinimąsi gali lemti pačios įvairiausios priežastys – nuo refleksinio dirginimo, pvz., bėgančio vandens garso, iki padidėjusios prostatos, šlapimo takų ir šlapimo pūslės uždegimų ar neurologinių ligų – insulto, išsėtinės sklerozės ir kitų.
• Mišrusis tipas. Būdingi abiejų pirmiau išvardytų šlapimo nelaikymo tipų požymiai, t. y. šlapimas nevalingai išteka ir dėl staiga patirtos kūno įtampos, ir dėl ūmaus noro šlapintis.
• Šlapimo pūslės persipildymas. Šlapimas nevalingai išteka dėl perpildytos šlapimo pūslės, nes normalus šlapinimosi procesas nevyksta, pvz., dėl užsikimšusių šlapimo takų, padidėjusios prostatos užspaustos šlaplės, auglių ir kitų veiksnių.

Kokios priežastys lemia šlapimo nelaikymą?

Kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma viena ar kelios susijusios šlapimo nelaikymą lemiančios priežastys. Kai kurias šlapimo nelaikymo priežastis lemia skirtinga vyrų ir moterų fiziologija, tačiau yra ir bendrų, abiem lytims būdingų, šlapimo problemas sukeliančių veiksnių. Dažnai problemą lemia ne tik urologiniai susirgimai, bet ir kitų organų sistemų ligos bei patologijos.

Dažniausiai nustatomos būklės ir ligos, sukeliančios šlapimo nelaikymą:

Moterims:

• Dėl nėštumų ir gimdymų, taip pat dėl menopauzei būdingų hormoninių pokyčių nusilpę, išsitempę dubens dugno raumenys, pakitusi šlapimo pūslės padėtis;
• Dėl navikų pasikeitusi gimdos padėtis;
• Įvairios chirurginės operacijos: gimdos, šlapimo pūslės;

Vyrams:

• Gerybinė prostatos hiperplazija (padidėjimas);
• Prostatos uždegimai;
• Įvairios chirurginės prostatos, šlapimo pūslės operacijos;

Moterims ir vyrams:

• Įvairūs uždegiminiai susirgimai – šlapimo takų ir šlapimo pūslės, negydomos lytinių organų infekcijos;
• Akmenligė;
• Urogenitalinės sistemos navikai;
• Neurologiniai susirgimai – insultas, išsėtinė sklerozė, Parkinsono, Alzheimerio liga, demencija, galvos ir nugaros smegenų traumos;
• Psichikos sutrikimai, neurozės;
• Įgimti fiziniai defektai;
• Negalėjimas laiku patekti į tualetą dėl fizinio nejudrumo, pablogėjusios regos ir pan.;
• Kai kurių vaistų vartojimas (kraujospūdį mažinančių, raminamųjų, raumenis atpalaiduojančiųjų, migdomųjų);
• Gausus šlapimą varančiomis savybėmis pasižyminčių gėrimų (alkoholio, kavos) vartojimas;
• Lėtinis vidurių užkietėjimas;
• Cukrinis diabetas;
• Širdies ir inkstų nepakankamumas;

Kaip gydomas šlapimo nelaikymas?

Šlapimo nelaikymas dažniausiai yra kitų ligų simptomas arba tam tikrų patologinių būsenų pasekmė, todėl susidūrus su šlapimo nelaikymu pirmiausia yra ieškoma jį sukėlusių priežasčių – gydytojas diagnozuoja ligą ir skiria gydymą. Jei liga susijusi ir su kitomis organizmo sistemomis, pacientas nukreipiamas ir į vidaus ligų ar kitus gydytojus specialistus.

Šlapimo nelaikymo gydymas priklauso nuo jo tipo, sunkumo bei šlapimo nelaikymo priežasčių, tad gydytojas paprašys pateikti kuo daugiau informacijos apie šlapinimosi dažnį, kiekį bei kitas problemai įtakos turėti galinčias ligas. Taip pat gydytojas gali paskirti atlikti tyrimus: šlapimo, ultragarsinį ar urodinaminius tyrimus.

Šlapimo nelaikymo gydymo būdai:  

• Medikamentinis gydymas;
• Fizioterapija ir elektrostimuliacija (pvz., blauzdos nervo stimuliavimas), kineziterapija bei paties paciento atliekami pratimai, pvz., šlapimo pūslės mankšta, dubens raumenų stiprinimas Kėgelio pratimais;
• Gydymas lazeriu;
• Gydymas plazmoliftingo injekcijomis;
• Chirurginis gydymas.

Ligoms, taip pat ir sukeliančioms šlapimo nelaikymą, didžiulės įtakos turi gyvenimo būdas, todėl kartais problemai spręsti pakanka ir tokių pokyčių kaip kūno svorio sureguliavimas ar rūkymo atsisakymas, sveika mityba, aktyvi fizinė veikla ir pakankamas skysčių vartojimas.