Mūsų ginekologijos ir urologijos padalinys Savanorių pr. 245 – tai daugiau nei 25 metus Kaune sėkmingai veikianti bei dešimtis tūkstančių pacientų turėjusi buvusi Kauno „Motina ir vaikas“ klinika. Tuo pačiu tai ir modernios bei šiuolaikiškos klinikos „Nordclinic“ dalis, kuri taip pat teikia plastinės chirurgijos, bariatrijos, ortopedijos, dermatologijos, kosmetologijos ir kitas medicinines paslaugas.
Inovatyvus, aukščiausios klasės Voluson S8 aparatas leidžia greitai, preciziškai ir efektyviai atlikti ultragarsinius tyrimus bei išsamią diagnostiką.
Dėl savo išskirtinės rodomo ultragarsinio vaizdo (2D, 3D, 4D) bei itin ryškios padaromų nuotraukų kokybės, šis aparatas puikiai tinka atlikti svarbiems nėščiųjų bei ginekologiniams tyrimams, taip pat ir išsamiai krūtų ar kitos srities ultragarsinei diagnostikai.
Šiuo moderniu ultragarsiniu apataru procedūros atliekamos greitai ir saugiai, užtikrinant nepriekaištingą moterų sveikatos priežiūrą kiekviename jų gyvenimo etape.
„Voluson” visame pasaulyje yra pripažinta kaip viena pirmaujančių ultragarsinių technologijų ginekologijos srityje.
Ginekologijos sritis apima moterų lytinę sveikatą. Tai lytinių organų – lytinių lūpų, makšties, gimdos – ligų profilaktika, diagnostika ir gydymas, svarbus visais moters gyvenimo etapais. Visgi bene daugiausiai su ginekologu bendraujama tuomet, kuomet moteris ima lauktis. Akušeriai-ginekologai konsultuoja ir kai nėštumas yra planuojamas, jį diagnozuoja ir stebi. Taip pat sudaro gimdymo planą, padeda pasirinkti gimdymo namus, konsultuoja pogimdyminiu laikotarpiu.
Tad gydytojas akušeris-ginekologas – tik moterų daktaras. Nors kartais, esant nevaisingumui ir planuojant nėštumą, konsultuoja ir porą.
Pirmą kartą pas ginekologą reikėtų pasirodyti prasidėjus pirmoms mėnesinėms arba jeigu jų nėra iki 14 m. Pirmas vizitas labai svarbus, jo metu patirtos emocijos išlieka ilgam, todėl apsilankymui pas gydytoją ginekologą būtina pasiruošti. Mama dukrai turi papasakoti kas vyksta apžiūros metu ir palydėti ją į gydytojo kabinetą, – taip mergaitė jausis saugesnė. Gydytojo užduotis yra pasirūpinti, kad pirmoji apžiūra neišgąsdintų, – tuomet galima tikėtis, kad ir ateityje intymia sveikata bus reguliariai rūpinamasi. Moteris profilaktiškai pas gydytoją akušerį-ginekologą turi lankytis kartą per metus, nors nusiskundimų ir neturi. Mitas, jog po menopauzės (kai dingsta mėnesinės) pas ginekologą nebereikia – įvairios lytinių organų ligos tyko ir šiame laikotarpyje. Tad gydytojas ginekologas moteriai reikalingas iki pat saulėlydžio.
Skirtingais moters gyvenimo periodais gydytojas ginekologas sprendžia vis kitas problemas.
Vaikystėje tai – dažniausiai lytinių organų vystymosi patologijos ar traumos, makšties prieangio infekcijos (vulvovaginitai).
Paauglystėje – spuogai, menstruacijų ciklo klausimai.
Vaisinguoju moters gyvenimo periodu ieškoma pagalbos dėl odos problemų (spuogų, padidėjusio plaukuotumo), makšties infekcijų (išskyrų pagausėjimo, nemalonaus jų kvapo), mėnesinių ciklo sutrikimų (gausios, skausmingos, nereguliarios, tepliojimai prieš ir po jų), nenormalių kraujavimų (po lytinų santykių, tarp mėnesinių), PMS (įvairių nemalonių simptomų prieš mėnesines), pastojus arba jei pastoti nepavyksta, planuojant nėštumą arba bandant jo vengti (kontracepcija).
daugeliui moterų prireikia pagalbos, kuomet norima palengvinti menopauzės periodo simptomus (pakaitinė hormonų terapija), pasikonsultuoti dėl ciklo sutrikimų, lytinių organų išslinkimo.
Klimakteriniu periodu vargina makšties sausumas.
Svarbu! Ginekologo kabinete atliekama moterims kone gyvybiška svarbi procedūra – krūtų patikrinimas, mat krūties vėžys tebėra dažniausia piktybinė moterų liga Lietuvoje. Visgi pastaruoju metu ankstyvose stadijose diagnozuotas krūties vėžys visiškai išgydomas 95 proc. atvejų, tad rekomenduojama ne tik reguliarus specialisto atliekamas išorinis krūtų apžiūrėjimas bei apčiuopa, bet ir, priklausomai nuo gydytojo rekomendacijų, profilaktinė krūtų echoskopija ar mamografija (rentgenologinis tyrimas, kuriam reikalingas gydytojo siuntimas).
Nors moterys vizitų pas ginekologus nemėgsta, visgi perlipti per save ir atvirai, be baimių ir gėdos bendrauti su savo gydytoju – itin pravartu, o dažnu atveju – gali gelbėti gyvybę. Beje, būtent su lytiškumu susiję prietarai ir baimės lėmė, jog ginekologija kaip medicinos šaka vystėsi palyginti lėtai. Visgi XXI amžiuje gėdijimąsi reikėtų įveikti jei ne dėl savęs, tai bent dėl savo artimųjų – reguliarus apsilankymas pas gydytoja akušerį-ginekologą turėtų tapti geruoju kiekvienos moters įpročiu.
Vizito pas gydytoją ginekologą metu pirmiausia kalbamasi – išsiaiškinama, kokių nusiskundimų ar kokių tikslų vedina moteris kreipėsi į gydytoją. Tuomet dažniausiai pereinama prie lytinių organų apžiūros bei apčiuopos, kuri vyksta tam skirtoje ginekologinėje kėdėje, naudojami specialūs skėtikliai.
Tokio patikrinimo metu apžiūrimi išoriniai lytiniai organai, makštis, gimdos kaklelis, apčiuopiama gimda, kiaušidės.
Gali būti paimtas makšties išskyrų tepinėlis ar atliktas gimdos kaklelio ikivėžinių būklių nustatymo tyrimas. Taip pat gali būti apžiūrėtas gimdos kaklelis kolposkopijos metodu, kuomet naudojamas vaizdą padidinantis prietaisas – kolposkopas. Baigus apžiūrą ginekologinėje kėdėje, tyrimas tęsiamas ant kušetės, kur atliekamas moteriškų lytinių organų (gimdos, kiaušidžių) ultragarsas.
Ne visos ginekologinės ligos savo pradinėse stadijose turi aiškius simptomus, todėl profilaktiniai patikrinimai gali padėti diagnozuoti ligą ankstyvosiose jos stadijose, kada tikimybė visiškai pasveikti – pati didžiausia.