Cirkumcizija

Kas yra apipjaustymas?

Apipjaustymas (cirkumcizija) yra vyriškos lyties atstovams atliekamas chirurginis apyvarpės – varpos galvutę dengiančios odos raukšlės – pašalinimo būdas. Gali būti atlikta dalinė arba visos apyvarpės pašalinimo procedūra.

Nors didžiumai žmonių apipjaustymas asocijuojasi su žydų ir musulmonų tradicijomis, kuomet apyvarpė dar jauname amžiuje berniukams pašalinama religiniais ir higienos tikslais, visgi cirkumcizija pasitelkiama ir urologinių ligų gydymui, taip pat yra ūmių būklių, kuomet apyvarpės pašalinimo operacija yra būtina ir ji turi būti atlikta skubiai.

Pastaruoju metu apipjaustymas atliekamas ir dėl estetinių paskatų, taip pat tam tikrų seksualinio gyvenimo lūkesčių. Visgi išskyrus estetinius ir su tuo galimai susijusius psichologinius momentus, apipjaustymas praktiškai neturi poveikio vyro libido ar gebėjimui atlikti lytinį aktą. Tiesa, kadangi po operacijos varpos galvutės nebedengia oda ir ji nuolat kontaktuoja su drabužiais, sumažėja jos jautrumas, todėl ejakuliacijai pasiekti gali prireikti daugiau laiko. Išskyrus tam tikrų įgimtų patologijų atvejus, amžiaus cenzo šiai procedūrai nėra.

Kokios ligos gydomos cirkumcizijos būdu?

Fimozė – pernelyg susiaurėjusi pati apyvarpė ir (ar) jos anga, kuomet apyvarpės neįmanoma atsmaukti už varpos galvutės. Fimozė gali būti visiška arba dalinė, ji gali būti įgimta arba išsivystyti dėl įvairių ligų, pvz., lėtinio apyvarpės uždegimo, diabeto. Kuomet apyvarpė neatsismaukia, atsiranda higienos problemų, o besikaupiančios bakterijos tampa nuolatinių infekcijų, uždegimų priežastimi. Taip pat dėl fimozės gali būti sunku šlapintis.

Ši būklė veikia ir lytinį gyvenimą – lytinis aktas gali būti apsunkintas, o seksas nebūna toks malonus, koks galėtų būti. Fimozė padidina varpos vėžio tikimybę, tad jei ši liga diagnozuota, cirkumcizija – būtina ir kuo anksčiau ji atliekama, tuo mažesnė randėjimų ir kitų komplikacijų tikimybė.

Parafimozė – tai dalinė fimozė, būklė, kuomet atsmaukta apyvarpė užstringa ir nebegali sugrįžti atgal. Tai skausminga ir skubios chirurginės intervencijos reikalaujanti būklė, mat apyvarpės užspausta varpos galvutė ima tinti, sutrinka jos kraujotaka.

Urogenitalinės srities uždegimai – pvz., apyvarpės ir varpos galvutės, taip pat šlapimo takų infekcijos, šlapimo pūslės uždegimai. Apipjaustymas kaip prevencijos priemonė nuo uždegiminių ligų rekomenduojamas kuomet jos tampa nuolatinės.

Kaip vyksta apipjaustymo procedūra?

Cirkumcizija nelaikoma sudėtinga procedūra. Jos metu pašalinama apyvarpė, sutvarkomas pasaitėlis. Naudojami tirpūs siūlai, kurių, pjūviams sugijus, nebelieka. Operacijos metu naudojama vietinė arba bendrinė nejautra. Visos procedūros trukmė – iki 1 val. Po operacijos skausmas beveik nejuntamas, jam malšinti visiškai pakanka geriamųjų analgetikų.

Pooperacinė reabilitacija – sąlyginai trumpa. Jau tą pačią dieną pacientas išleidžiamas į namus. Jei žaizda gyja gerai, praustis po dušu galima jau po kelių dienų, visgi nuo maudynių baseine ar jūroje rekomenduojama susilaikyti apie pora savaičių. Jei vyras jaučiasi gerai, į darbą jis gali eiti jau kitą dieną. Jei darbas – sunkus fizinis, rekomenduojamas kelioms dienoms pasiimti nedarbingumo pažymą. Sugrįžti prie seksualinio gyvenimo galima po mėnesio ar pusantro.

Kokių pooperacinių komplikacijų gali būti?

Retais atvejais po operacijos pjūvio vieta gali kraujuoti, gali būti juntamas didesnis nei įprasta pooperacinis skausmas. Kaip ir po kiekvienos chirurginės intervencijos, egzistuoja infekcijos tikimybė. Pasitaiko, kad varpos galvutė po operacijos tampa jautresnė, dirglesnė – šie pojūčiai praeina savaime. Po operacijos pirmieji pasišlapinimai gali sukelti peršulį – praeina po kelių kartų. Tarp galimų vėlyvųjų komplikacijų – randų formavimasis. Komplikacijų po cirkumcizijos tikimybė – iki 3 proc. nuo visų atvejų.

Kokie apipjaustymo privalumai?

• Lengviau rūpintis higiena – apipjaustytą varpą lengviau prižiūrėti, yra mažiau kur kauptis nešvarumams;
• Varpos vėžio prevencija – yra nustatytas ryšys varpos vėžio ir prastos varpos higienos;
• Rečiau sergama šlapimo takų infekcijomis;
• Mažesnė rizika užsikrėsti žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) – įrodyta, kad apipjaustytų vyrų rizika užsikrėsti ŽIV yra 4 kartus mažesnė.