* Paslaugos gali būti kompensuojamos PSDF lėšomis. Skaitykite daugiau sekančiuose skirtukuose.
Gydymo paslaugos gali būti teikiamos be papildomo mokesčio, tačiau pacientas savo iniciatyva gali pasirinkti papildomai apmokamas medicinines medžiagas ar paslaugas. Skaityti daugiau.
SVARBI INFORMACIJA: „Nordclinic“ atliekamos operacijos gali būti finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Gydymo paslaugos gali būti teikiamos be papildomo mokesčio, tačiau pacientas savo iniciatyva gali pasirinkti papildomai apmokamas medicinines medžiagas ar paslaugas. Skaityti daugiau.
Pilvo sienos išvaržų chirurgija yra antra pagal dažnį po tulžies pūslės akmenligės atliekama operacija pasaulyje. Pilvo sienos išvaržų lokalizacijos yra įvairios, todėl yra daug skirtingų jų plastikos būdų.
Pagrindiniai pilvo sienos išvaržos simptomai yra skausmas ir/ar diskomfortas, pilvo sienos iškilimas („guzas“) ir/ar asimetrija išvaržos vietoje. Pilvo sienos iškilimas atsistojus padidėja, o atsigulus išnyksta. Pradžioje susiformuoja nedidelė išvarža. Vėliau, jei ji yra negydoma, išvarža didėja. Vienintelis išvaržos gydymas yra operacija. Visada yra geriausia operuoti nedideles išvaržas. Pacientai geriau toleruoja operaciją, lengvesnis pooperacinis laikotarpis, greitesnis fizinio krūvio atsistatymo laikas ir mažesnė išvaržos atkryčio tikimybė.
Šios išvaržos dažniausiai formuojasi nutukusiems pacientams, moterims nėštumo metu ir pacientams po nuolatinio intensyvaus ir sunkaus fizinio krūvio. Pirminė vidurinės pilvo linijos išvarža (dar vadinama tiesiojo pilvo raumens diastazė) dažniausiai operuojama per nedidelius pjūvelius laparoskopiniu ar endoskopiniu būdu naudojant specialų tinklelį. Retesniais atvejais nedidelės išvaržos gali būti plastikuojamas ir savais audiniais (nenaudojant tinklelio). Didelės vidurinės pilvo linijos išvaržos operuojamos atviru būdu, plastikai naudojant tinklelį.
Vidutinio dydžio ir didelės bambos išvaržos operuojamos atviru būdu, atliekant nedidelį pjūvį ir naudojant tinklelį. Mažos bambos išvaržos operuojamos atviru būdu savais audiniais arba panaudojant plastikai tinklelį. Sprendžiama individualiai pagal paciento darbo pobūdį ir fizinį aktyvumą.
Tai dažniausia išvarža iš visų lokalizacijos pilvo sienos išvaržų. Dėl anatominių kirkšnies kanalo skirtumų ir ypatumų, kirkšnies išvarža dažniausiai būna vyrams. Ši išvarža gali susiformuoti ir moterims, tačiau vyresniame amžiuje (dažniausiai postmenopauziniame laikotarpyje). Daugiau nei pusę visų kirkšnies išvaržų operuojama per nedidelius pilvo sienoje pjūvelius. Dar vidanamu laparoskopiniu ar endoskopiniu plastikos būdu. Abiejose minėtuose plastikos būduose naudojami specialus tinkleliai. Didelės kirkšnies išvaržos operuojamos atviru būdu (atliekant kirkšnies srityje pjūvį) ir taip pat naudojant specialų tinklelį. Tik labai retais ir išskirtinais atvejais kirkšnies išvarža plastikuojama nenaudojant tinklelio.
Tinklelių panaudojimas išvaržų plastikoje ženkliai sumažino išvaržos atkryčių atvejų. Eksperimentiniai tyrimai įrodė, kad tinklelis įauga į pilvo sieną per dvi savaites po operacijos ir sustiprina pilvo sieną.
Pooperacinės pilvo sienos išvaržos susiformuoja po buvusių pilvaplėvės ertmės organų operacijų dėl įvairiausių ligų. Šių išvaržų dažnis po pilvo organų operacijų siekia iki 20 procentų. Pooperacinės pilvo sienos išvaržos operuojamos atviru būdu plastikai naudojant tinklelį. Dažniausiai tinklelis įdedamas po tiesiuoju pilvo sienos raumeniu (dar vadinamas „Sublay“ metodu). Tai „auksinio“ standarto plastikos metodas, kuris rekomenduojamas visų išvaržų draugijų ir asociacijų. Retesniais atvejais tinklelis gali būti fiksuotas ant tiesiojo pilvo sienos raumens (plastika vadinama „Onlay“ metodu), kai plastika „Sublay“ metodu negalima. Nedidelės pooperacinės pilvo sienos išvaržos gali būti operuojamos ir laparoskopiniu būdu (per nedidelius pjūvelius pilvo sienoje).
Pooperacinės komplikacijos skirstomos į ankstyvas ir vėlyvas.
Dažniausios ankstyvos pooperacinės komplikacijos yra operacinės žaizdos seroma. Seroma – tai uždegiminės kilmės skysčio susikaupimas operacinėje žaizdoje po operacijos. Operacinės žaizdos seroma gali būti ankstyva (kuri atsiranda iki 2 savaičių po operacijos) ir vėlyva (kuri atsiranda praėjus 2 savaitėms po operacijos). Didesnę riziką formuotis operacinės žaizdos seromai turi vyresni, nutukę pacientai, sergantys cukriniu diabetu ir vartojantys gliukokortikoidus. Pusė pacientų, kuriems po operacijos susiformuoja seroma, kliniškai jos nejaučia. Laikui bėgant ji savaime praeina. Tie pacientai, kuriems kliniškai pasireiškia seroma, gydomi konservatyviai. Tik labai retais atvejais operacinės žaizdos seroma gali supūliuoti. Kol kas iki galo nėra aiški operacinės žaizdos seromos formavimosi priežastis. Manoma, kad įtakos turi padidėjęs tam tikrų baltymų ir fermentų aktyvumas opercinės žaizdos srityje.
Retesnės ankstyvos komplikacijos yra kraujavimas į operacinę žaizdą ir žaizdos supūliavimas.
Vėlyvosios pooperacinės komplikacijos yra išvaržos atkrytis. Jos dažnis gali siekti nuo 2 iki 20 procentų, priklausomai nuo išvaros lokalizacijos, dydžio, paciento amžiaus, gretutinių ligų, žalingų įpročių bei išvaržos plastikos būdų.
Po operacijos rekomenduojama apie 2 – 4 savaites vengti fizinio krūvio. Fizinio krūvio ribojimas priklauso, kokio dydžio ir kurios lokalizacijos išvarža buvo operuota. Po kirkšnies išvaržos operacijų pakanka riboti fizinį krūvį 2 savaites. Po didesnių pooperacinių pilvo sienos išvaržų operacijų rekomenduojama riboti fizinį krūvį apie 4 savaites. Taip pat po operacijos rekomenduojama nešioti pilvo sienos korsetą nuo 2 iki 4 savaičių. Pilvo sienos korsetas neapsaugo nuo išvaržos atkryčio, tačiau greičiau pradeda aktyviau judėti po operacijos ir būna mažesnis pooperacinis skausmas.